Dvasiniai apmąstymai

Rugsėjo 12d. ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS VARDAS

Kai per vieną Marijos šventę Gertrūda, susivienijusi su Jėzaus Širdimi, giedojo Dievo Motinos valandas, ji matė, kaip Išganytojas psalmėmis teikiamus šlovinimus suėmė į savo Širdį. Paskui jie iš Jo Širdies sklido ant Marijos, garbingosios Jo Motinos.

Kai giedojo antifoną: „Visa Tu graži“, troško tuos mielus žodžius giedoti Jėzaus Širdimi, kaip atminimą tų švelnių vardų ir kūdikiškų šlovinimų, kuriais Jis kreipėsi į savo mieląją Motiną gyvendamas žemėje. Tuomet spindinčios žvaigždės, reiškiančios garbinimą, kilo iš Dieviškos Širdies ir savo spindesiu apgaubė Švč. Mergelę.

 Kai kurios jų krito tai vienur, tai kitur. Dangaus gyventojai su džiaugsmu rinko jas ir rodė Išganytojui. Gertrūda suprato, kad Jėzaus Širdies garbinimai, teikiami Tyriausiajai Mergelei, džiugina visą dangų, kad jie yra neapsakomos laimės ir garbės šaltinis. [Pagal šv. Gertrūdos- Didžiosios- iš Helftos (1256-1301/02) raštus]