Naujienos
Dvasingumas
Karmelio dvasingumas
Sutinkamai su šv.Teresės idealu, basosios karmelitės gyvena bažnytinį kontempliatyvų gyvenimą. Jos sergsti pusiausvyrą tarp tylos vienumoje ir gyvenimo seserų bendruomenėje. Teresei Avilietei kartu su Kryžiaus Jonu pavyko Ordiną reformuoti. Abu „tam tikra prasme padėjo pagrindus šiam Ordinui“ (Pauliaus VI. laiškas „Carmeli Montis“) Karmeličių raštuose esantis mokymas ir perduodama iš kartos į kartą patirtis, – ypač giliausio bendrumo su Dievu ir kelio į jį patirtis, – tai ne tik asmeniški gabumai, bet ir malonės, kurios buvo suteiktos Ordinui ir priklauso jo charizmai. Teresės karmeličių pašaukimas yra iš esmės bažnytinis ir apaštalinis. Apaštalavimas yra grynai kontempliatyvus; jį sudaro malda ir pasišventimas bažnyčioje ir bažnyčiai.
Karmelio Ordino šventieji
Jėzaus Teresė (Avilietė) (1515–1582)
XVI a. jos atlikta reforma suteikė Karmeliui esminį pavidalą.
„Dievas yra toks didis, kad jis tikrai vertas, kad mes Jo visą gyvenimą ieškotume.“
Kryžiaus Jonas (1542–1591)
Kartu su Terese Aviliete įsteigė vyriškąją Ordino atšaką, mistine teologija praturtino Karmelio Ordino dvasingumą.
„Jei žmogus ieško Dievo, dar smarkiau Dievas ieško žmogaus.“
Kūdikėlio Jėzaus Teresė iš Lizjė (1873–1897)
Mokė „mažojo“ kelelio, kuris žmonėms ir tada buvo, ir dabar yra dvasinė pagalba.
„Mano kelias į Dievą yra meilė, atsidavimas ir pasitikėjimas.“
Žydų filosofė Edith Stein (1891–1942) Skaitydama šv. Teresės Avilietė veikalą „Vida“ („Gyvenimas“), galutinai pasuko iš ateizmo į katalikų tikėjimą. 1933 m. ji įstojo į Kelno Karmelį ir ten gyveno kaip sesuo Kryžiaus Teresė Benedikta. Ji paaukojo savo gyvenimą Ausšvice.
„Kas ieško tiesos, tas ieško Dievo – nesvarbu, ar tai supranta.“